LSU doktorantas užfiksavo istorinį pasiekimą: apsigynė 7 pakopos juodąjį karatė do diržą

Po beveik 40 metų tradicinio karatė do treniruočių, Lietuvos tradicinio karatė asociacijos prezidentas, nacionalinės rinktinės vyr. treneris ir Lietuvos sporto universiteto doktorantūros studentas Giedrius Dranevičius Los Andžele vykusiame „Pan American Budo Karate Instructors Camp 2024“ apsigynė labai aukštą kvalifikacinę kategoriją – 7 pakopos juodąjį diržą (7 Dan).

Tai pirmasis 7-osios pakopos juodasis tradicinio karatė do diržas Lietuvos istorijoje. Tai didžiulė šventė Lietuvos kovos menų bendruomenei ir didžiulis pripažinimas Lietuvos karatė meistrams iš pasaulinių tradicinio karate do organizacijų.

„Progresas ir asmeninis augimas tradicinio karatė do kelyje matuojamas naudojant spalvotų – juodų diržų sistemą, – aiškino G. Dranevičius. – Sistema turi dvi pagrindines pakopas: mokinio laipsniai (Kyu) pažymėti spalvotais diržais ir meistrų laipsniai (Dan) suteikiami juodiems diržams pasiekus jiems iškeltus kiekybinius ir kokybinius kriterijus.

Mokinių laipsniai turi devynias pakopas, nuo 9 kyu ki 1 kyu. Egzaminai paprastai laikomi vieną arba du kartus per metus. 9 kyu simbolizuoja baltas diržas, 8 kyu – geltonas, 7 kyu – oranžinis, 6 kyu – žalias, 5 ir 4 kyu – mėlynas, 3, 2, ir 1 kyu – rudas diržas. Paprastai šis etapas įveikiamas per 6 – 10 metų, analogija, kaip mūsų švietimo sistemoje įgytumėme vidurinį išsilavinimą.

Sekantis laiptelis – meistrų pakopos (Dan), kurias simbolizuoja juodas diržas. Šiame etape prasideda tikrosios tradicinio karatė do studijos, kuomet jau turime susiformavę pagrindinius – bazinius motorikos įgūdžius. Sistemoje yra 9 Dan pakopos ir griežtai apibrėžti minimalūs laiko intervalai tarp jų. Sistema atrodo taip: tarp pirmojo ir antrojo Dan turi būti studijuojama ne mažiau kaip dvejus metus, tarp antrojo ir trečiojo Dan – trejų metų tarpas, tarp ketvirtojo ir penktojo – penkerių, tarp penktojo ir šešto – šešerių, o tarp šeštojo ir septinto – septynerių metų aktyvaus darbo su savimi tarpas.

7 Dan – tai paskutinė pakopa, kuomet yra laikomas egzaminas. Ši pakopa suteikia teisę įgyti visas aukščiausios kategorijos tarptautines licencijas: egzaminatoriaus, teisėjo ir instruktoriaus. Aukštesni Dan (8 ir 9) paprastai suteikiami pasaulinės federacijos techninio komiteto teikimu ir pasaulinės federacijos prezidiumo narių patvirtinimu. Kriterijai tam gan paprasti: tolimesnė kasdienė praktika, tarptautinių seminarų vedimas, mentorystė tarptautiniame lygmenyje, naujų treniravimo metodikų paieška ir kūrimas, trenerių, teisėjų ir egzaminatorių kursų rengimas bei dalyvavimas tarptautiniuose renginiuose.

Tradicinio karatė do egzaminai susideda iš keleto dalių. Kuo žemesnė pakopa, tuo daugiau fizinio krūvio (technikų demonstravimas, kovos, smūgių ir kiti testai). Kuo aukštesnė pakopa, tuo mažiau kiekybinių kriterijų, tačiau labai aukšti kokybiniai kriterijai. 1–3 Dan atitinka bakalauro studijas universitete. 4 ir 5 Dan – magistrantūra ir doktorantūra, kuri trunka mažiausiai devynerius metus. 6 ir 7 Dan (mažiausiai 13 metų laikotarpis) – eksperto lygmuo, kada ateina laikas aktyviai dalytis žiniomis, patirtimis, įžvalgomis su tarptautine bendruomene ir įdėti savo indėlį į šio kovos meno augimą bei tobulėjimą.

Per savo egzaminą turėjau pristatyti ir atlikti aukšto lygio katą (simbolis, forma), atskleisti simbolių reikšmes šioje formoje, pagrįsti naudojamą kūno dinamiką ir biomechaninius elementus. Vėliau pristačiau darbą apie mechaninę energiją ir raumenų reaktyvumo fenomeną, kuris aktualus visose sporto disciplinose, tačiau kovos menuose jis turi savo specifinę, subtilesnę išraišką. Čia man labai pasitarnavo ir LSU įgytos sporto mokslo kompetencijos ir žinios.

Pradėjęs šią kelionę žmogus stengiasi tapti stiprus tam, kad įveiktų savo priešininką. Praėjęs šį etapą, mokosi įveikti oponentą su kuo mažesnėmis pastangomis – efektyviai. Augant meistriškumui išmokstama fizines ypatybes, tokias kaip jėgą, greitumą, galingumą įveikti suformuotų biomechaninių įgūdžių visuma. Laikui bėgant suvokiama, kad meistriškumas pasiekiamas tik tuomet, kai pergales gebame pasiekti be fizinės konfrontacijos su savo oponentu. Pakanka tvirto charakterio, pasitikėjimo ir pagarbos, todėl šis savigynos menas ir jo Budo filosofija sėkmingai tarnauja žmonėms kasdieniame gyvenime.“