UNIVERSITETO MOKSLININKŲ APGINTI HABILITACINIAI DARBAI (1999–2006 m.)
Gamtos (biomedicinos) mokslų srities Biologijos krypties:
Skurvydas, A. (1999). Žmogaus griaučių raumenų greitosios ir lėtosios adaptacijos savybės atliekant fizinius pratimus.
Poderys, J. (2001). Širdies ir kraujagyslių sistemos greitosios ir lėtosios adaptacijos savybės atliekant fizinius pratimus.
Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties:
Miškinis, K. (2001). Kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo tobulinimas.
Čepulėnas, A. (2001). Slidininkų rengimo multidisciplininiai pagrindai.
Skarbalius, A. (2003). Didelio meistriškumo rankininkų rengimo optimizavimas.
DOKTORANTŲ APGINTOS DISERTACIJOS (1996–2023 m.)
Gamtos (biomedicinos) mokslų srities Biologijos krypties disertacijos:
- Ratkevičius, A. (1996). Žmogaus griaučių raumenų mažų dažnių nuovargis atliekant izometrinius fizinius pratimus.
- Stanislovaitis, A. (1998). Specializuotų jėgos, greitumo ir ištvermės treniruočių krūvių poveikis griaučių raumenų funkcijos adaptaciniams ypatumams.
- Mamkus, G. (1998). Amžiaus ir treniruotės poveikis kojų raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo savybėms.
- Zachovajevas, P. Raumenų mažų dažnių nuovargis atliekant fizinius pratimus maksimaliu intensyvumu.
- Bacevičienė, R. (1999). Kojos imobilizacijos poveikis keturgalvio šlaunies raumens funkcijai.
- Gedvilas, V. (1999). Amžiaus ir sportinio rengimo poveikis krepšininkų raumenų nuovargiui ir šoklumui. (Disertacija parengta eksternu).
- Lionikas, A. (1999). Greitosios adaptacijos fenomenų įtaka keturgalvio šlaunie raumens funkcijai.
- Mačiukas, A. (1999). Griaučių raumenų aktyvacijos ir nuovargio sąveika maksimalaus intensyvumo krūvio ir atsigavimo po jo metu.
- Ančlauskas, R. (2000). Skirtingo intensyvumo ištvermės pratybų selektyvus poveikis aerobinio pajėgumo rodikliams.
- Dudonienė, V. (2000). Fizinių pratimų ir šildymo poveikis raumens funkcijai.
- Mačiūnienė, Ž. (2000). Adaptuotų aerobikos pratybų poveikis nėščiosios organizmui.
- Streckis, V. (2000). Berniukų ir vyrų raumenų mažų dažnių nuovargio ypatumai atliekant kartotinius ir nepertraukiamus fizinius krūvius.
- Šilinskas, V. (2000). Asmenų, adaptuotų greitumo jėgos ir ištvermės fiziniams krūviams, blauzdos raumenų kraujotakos ypatumai.
- Trinkūnas, E. (2000). Blauzdos raumenų kraujotaka ir širdies funkcija atliekant įvairaus kryptingumo fizinius krūvius.
- Vizbaraitė, D. (2000). Aerobinių pratybų ir maisto kaloringumo apribojimo poveikis kūno kompozicijai ir lipidų koncentracijai kraujyje.
- Mockus, P. (2001). Orientacininkų aerobinio ir anaerobinio pajėgumo rodiklių adaptacijos kartotiniams treniruotės krūviams ypatumai.
- Tamulevičius, N. (2001). Senėjimo poveikis žmogaus griaučių raumenų nuovargiui atliekant kartotinius ekscentrinius ir izometrinius fizinius pratimus.
- Stanaitis (Kligytė), I. (2003). Apatinių galūnių raumenų jėgos ir pusiausvyros sąryšis, patyrus galvos smegenų infarktą.
- Visagurskienė, K. (2003). Chronobiologinių veiksnių poveikis paauglių mergaičių darbingumui
- Bružas, V. (2004). Šildymo poveikis raumens funkcijai, nuovargiui ir atsigavimui maksimalaus intensyvumo krūvio metu ir po jo.
- Kandratavičius, E. (2004). Šildymo poveikis žmogaus kojų raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo savybėms priklausomai nuo raumenų darbo režimo ir struktūrinio nuovargio.
- Šakalienė, R. (2004). Fizinio aktyvumo, mitybos ir antropometrinių bei metabolinių antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnių sąryšis.
- Venckūnas, T. (2005). Bėgimo treniruotės poveikis širdies struktūrai ir funkcijai, aerobiniam pajėgumui ir varžybų rezultatams.
- Kamandulis, S. (2005). Pakartoto krūvio efektas atliekant raumenų pažeidą sukeliančius fizinius pratimus.
- Mickevičienė, D. (2005). Motorinės sistemos adaptacijos kitimas dėl amžiaus, treniruotės, pakartoto krūvio efekto ir mechaninės raumenų pažeidos.
- Sideravičiūtė, S. (2005). Sveikų ir sergančių 1 tipo cukriniu diabetu merginų fizinis išsivystymas, pajėgumas ir fizinio krūvio poveikis kraujo gliukozės bei lipidų koncentracijai.
- Juodžbalienė, V. Paauglių pusiausvyros, paprastosios ir psichomotorinės reakcijos priklausomybė nuo regos lygio (2005).
- Sadzevičienė, R. (2005). Asmenų, adaptuotų greitumo-jėgos fiziniams krūviams, funkcinės būklės ypatybės ir kaita mezociklo pratybose taikant koncentruotus aerobinius ir anaerobinius krūvius.
- Aleksandravičienė, R. (2005). Skirtingo amžiaus ir treniruotumo moterų fiziologiniai pokyčiai ir energetika aerobikos pratimų metu.
- Emeljanovas, A. (2006). Sportinių žaidimų ir ciklinių sporto šakų poveikis 11 – 14 metų berniukų širdies ir kraujagyslių sistemai, motorinių ir sensomotorinių gebėjimų raidai.
- Bulotienė, D. (2006). Skirtingų fizinių krūvių įtaka raumenų nuovargiui ir atsigavimui..
- Buliuolis, A. (2006). Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcijos mobilizacijos ir atsigavimo ypatybės atliekant anaerobinius krūvius
- Sipavičienė, S. (2006). Šaldymo poveikis raumens nuovargiui ir atsigavimui.
- Ramanauskienė, I. (2006). Šildymo ir šaldymo poveikis raumens nuovargiui ir atsigavimui, jo priklausomumas nuo lyties ir raumens susitraukimo greičio.
- Dubininkaitė, L. (2007). Prieškrūvio poveikis vegetacinių sistemų funkcijos rodiklių kaitai atliekant skirtingo intensyvumo veloergometrinį krūvį.
- Masiulis, N. (2007). Raumenų nuovargis ir postaktyvacinė potenciacija didelio intensyvumo krūvio ir atsigavimo metu.
- Kriškoviecas, E. (2007). 11-17 metų savigynos imtynininkų motorinės adaptacijos rodikliai.
- Stanislovaitienė, J. (2008). Raumens izomerinių ir dinaminių susitraukimų tikslumo ir stabilumo valdymas esant skirtingai motorinės sistemos būsenai.
- Brazaitis, M. (2009). Temperatūros ir aklimatizacijos poveikis motorinės sistemos nuovargio reiškimosi struktūrai.
- Vadopalas, K. (2009). Hipertermijos ir dehidracijos įtaka griaučių raumenų nuovargiui atliekant maksimalaus intensyvumo izometrinius pratimus fizinio aktyvumo ir lyčių aspektu.
- Lukošiūtė-Stanikūnienė, I. (2009). Žmogaus motorinės sistemos adaptacija prie hipertermijos.
- Kavaliauskienė, E. (2009). Amžiaus, grįžtamosios informacijos ir miego poveikis tikslų pratimų mokymuisi.
- Ežerskis, M. (2010). Didelio meistriškumo graikų-romėnų imtynininkų širdies ir funkcinių rodiklių kaita metiniame treniruotės cikle.
- Rudas, E. (2010). Šoklumą ugdančio krūvio komponentų įtaka jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų motorinės sistemos funkcinių savybių kaitai.
- Andrejeva, J. (2010). Sveikų ir sergančių išsėtine skleroze asmenų motorinės sistemos adaptacinės savybės atliekant fizinį krūvį.
- Mockienė, A. (2010). Studenčių aerobinio pajėgumo ir metabolizmo lėtoji adaptacija dėl aerobinių pratybų poveikio.
- Volungevičius, G. (2010). Skirtingo amžiaus jaunųjų dviratininkų aerobinio pajėgumo, pedalų sukimo dažnio ir kojų raumenų jėgos tarpusavio ryšys.
- Pravdinskienė, I. (2010). Sportininkų aerobinio pajėgumo ypatumai priklausomai nuo ergometrijos ir lėtosios adaptacijos specifikos.
- Čėsnaitienė, V.J. (2011). Skirtingo amžiaus moterų pėdos lenkiamųjų ir tiesiamųjų raumenų izometrinių susitraukimų jėgos kaitumas, tikslumas ir pusiausvyros kontrolės pokyčiai
- Gorianovas, G. (2011). Pakartoto fizinio krūvio poveikis skirtingo amžiaus ir lyties žmonėms.
- Venskaitytė, E. (2011). Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių sąsajų kaita vertinant sportuojančiųjų asmenų organizmo būsenas.
- Zaičenkovienė, K.(2011). Ekscentrinio koncentrinio prieškrūvio liekamasis poveikis aerobiniam pajėgumui ir raumenų elektriniam aktyvumui bėgant skirtingu greičiu.
- Škikas, L. (2011). Achilo sausgyslės ir blauzdos raumenų morfologinių ir biomechaninių savybių įtaka pusiausvyros stabilumui.
- Zacharienė, B. (2012). Centrinių ir periferinių širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių kaitos ypatybės, atliekant globalaus, regioninio pobūdžio bei lokaliuosius fizinius krūvius.
- Daniusevičiūtė, L. (2012). Motorinės sistemos nuovargio priklausomumas nuo moterų menstruacinio ciklo fazės.
- Kalasauskienė, A. (2012). Galvos smegenų kraujotakos autoreguliacijos reakcijų tyrimų ramybėje ir fizinio krūvio metu sąsajos.
- Sniečkus, A. (2013). Raumenų pažaidos priklausomumas nuo krūvio išdėstymo strategijos, sportininkų specializacijos ir genotipo.
- Jurevičienė, V. (2013). Judesių valdymo atsigavimo dinamika po kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio rekonstrukcijos.
- Sakalauskaitė, R. (2013). Pėdos skliauto stabilumo ir pėdos mechaninių bei fiziologinių savybių sąveika.
- Darbutas, T. (2013). Galvos smegenų infarkto poveikis rankos ir kojos raumenų izometrinių susitraukimų ir judesių tikslumo bei stabilumo valdymui.
- Baranauskienė, N. (2013). Ekscentrinio koncentrinio prieškrūvio poveikis kvėpavimo dujų apykaitos ir raumenų elektrinio aktyvumo kaitai atliekant skirtingo intensyvumo krūvį veloergometru.
- Straubergaitė, L. (2013). Jojimo ir pratimų ant didžiojo kamuolio poveikis sveikų vaikų ir vaikų, sergančių cerebriniu paralyžiumi, bendrajai motorikai, raumenų aktyvumo simetriškumui ir psichoemocinei būsenai.
- Kilikevičius, A. (2014). Genetinės ir genominės pelių įvairovės nulemtos raumenų savybės ir jų adaptacija treniruotėms.
- Papievienė, V. (2014). Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinių rodiklių dinaminių sąsajų ypatybės atliekant didėjantį fizinį krūvį iki negalėjimo.
- Dargevičiūtė, G. (2014). Griaučių raumenų jėgos depresijos po raumens sutrumpėjimo priklausomybė nuo nuovargio, postaktyvacinės potenciacijos ir atlikto darbo.
- Solianik, R. (2015). Šalčio streso sukelto fiziologinio atsako priklausomumas nuo lyties.
- Kilikevičienė, S. (2015). Fizinės treniruotės kryptingumo poveikis deguonies suvartojimo ir EMG kaitai bėgant skirtingu greičiu.
- Baltušnikas, J. (2015). Amžiaus, lyties, miostatino ir raumens regeneracijos įtaka pirminei pelių griaučių raumenų pažaidai.
- Eimantas, N. (2016). Įgimtas ir įgytas žmonių atsakas į aštrų šalčio stimulą.
- Berneckė, V. (2016). Testų, vertinančių neuroraumeninę bei pažinimo funkcijas, patikimumas ir daugiamatis stabilumas lyties aspektu.
- Minderis, P. (2016). Griaučių raumenų masė ir specifinė jėga: genetinio fono ir miostatino disfunkcijos, esant hipertrofiniam ir atrofiniam stimulams, poveikis pelėms.
- Pokvytytė, V. (2016). Aerobinio pajėgumo ir jėgos priklausomybė nuo treniruočių programų asmenims su nugaros smegenų pažeidimais.
- Aleknavičiūtė-Ablonskė, V. (2017). Asmenų patyrusių Achilo sausgyslės plyšimą, blauzdos raumenų kontraktilinių funkcijų pokytis vienų metų laikotarpiu.
- Paulauskas, H. (2017). Aktyvaus išorinio kūno šildymo įtaka hipotermijos sukeltiems kognityvinių ir neuroraumeninių funkcijų pokyčiams.
- Mickevičius, M. (2017). Sportuojančių vaikų ir paauglių griaučių raumenų ir sausgyslių lėtinių pažeidimų rizikos ankstyva diagnostika.
- Kreivėnaitė, L. (2017). Amžiaus ir lyties poveikis nuovargiui bei atsigavimui po maksimalių valingų izometrinių blauzdos tiesiamųjų raumenų susitraukimų.
- Paleckis, V. (2017). Didelės apimties ekscentrinio-koncentrinio fizinio krūvio poveikis raumenų ir jungiamojo audinio pažeidai.
- Bunevičius, K. (2018). Širdies ir kraujagyslių sistemos greitosios ir lėtosios adaptacijos ypatybės ir raumenų darbingumo kaita taikant kraujotakos sutrikdymo ir fizinio krūvio derinius.
- Leleikienė, A. (2018). Fizinio aktyvumo poveikis sergančiųjų depresija protiniam darbingumui.
- Pliauga,V. (2018). Krepšininkų sportinio rengimo efektyvumą lemiančių rodiklių kaita treniruočių, rungtynių bei atsigavimo metu.
- Kyguolienė, L. (2018). Trijų skirtingų motorinių strategijų poveikis centriniam ir periferiniam nuovargiui bei kraujo streso žymenims.
- Sujeta, A. (2018). Trumpalaikio kalorijų apribojimo poveikis širdies ir kraujagyslių autonominiam atsakui, nuotaikai, kognityviniam ir motoriniam aktyvumui.
- Verbickas, V. (2018). Didelio intensyvumo intervalinių pratimų poveikis psichologiniams, fiziologiniams ir neuroraumeninės sistemos rodikliams.
- Černych, M. (2019). Pirties sukelto šiluminio streso liekamasis poveikis kognityvinei ir neuroraumeninei funkcijoms bei streso hormone kaitai.
- Pornpimol, M. (2019). Aktyvaus ir pasyvaus raumens tempimo poveikis jaunų moterų judesių amplitudei, raumenų pažeidai ir standumui.
- Drozdova-Statkevičienė, M. (2019). Vienkartinio jėgos krūvio poveikis vyresnio amžiaus žmonių motorinėms ir kognityvinėms funkcijoms.
- Schlittler, M. (2019). Griaučių raumenų adaptacija prie fizinio krūvio sveikiesiems ir esant neurologiniams susirgimams.
- Kielė, D. (2020). Kelio sąnario funkciniai pokyčiai prieš ir po priekinio kryžminio raiščio plyšimo operacijos taikant skirtingas reabilitacijos programas. Vadovas doc. dr. Nerijus Masiulis.
- Kairiūkštienė, Ž. (2020). Širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinės būklės stebėsena, mankštinantis siekiant gerinti sveikatą. Vadovas prof.habil.dr.Jonas Liudas Poderys.
- Kvedaras, M. (2020). 10 chromosomos, miostatino ir senėjimo poveikis morfofiziologiniams požymiams taikant skirtingas maitinimo sąlygas. Vadovas prof. dr. Aivaras Ratkevičius.
- Figueira, B. (2020). Integruotas komandinių sporto šakų veiklos vertinimas. Vadovas doc. dr. Nerijus Masiulis.
- Krušnauskas, R. (2021). Lyties, amžiaus ir fizinio pajėgumo įtaka atsakui į intervalines treniruotes. Vadovas prof. dr. Sigitas Kamandulis.
- Lukonatienė, I. (2021). Krūvio ir parengties varžytis kaita intensyviais krepšinio laikotarpiais. Vadovas prof. dr. Sigitas Kamandulis.
- Fokin, A. (2021). Sumažinto citrato sintazės aktyvumo, miostatino disfunkcijos ir kalorijų apribojimo įtaka pelių medžiagų apykaitai ir kūno kompozicijai. Vadovas prof. dr. Aivaras Ratkevičius.
- Žlibinaitė, L. (2021). Aktyvių svorio mažinimo strategijų poveikis nutukusių ir antsvorio turinčių vidutinio amžiaus moterų sveikatos rodikliams, motorinėms bei kognityvinėms funkcijoms. Vadovas prof. habil. dr. Albertas Skurvydas.
- Šilinė, L. (2021). Amžiaus ir fizinio aktyvumo poveikis deguonies suvartojimo kinetikai ir kognityvinėms funkcijoms. Vadovas prof. dr. Arvydas Stasiulis.
- Hendrickse, P. (2021). Mikrocirkuliacijos svarba griaučių raumenų funkcijai ir plastiškumui. Vadovas prof. dr. Hans Degens.
- Trepci, A. (2021). Fizinio krūvio poveikis kinurenino metabolitų koncentracijai. Vadovas prof. dr. Sophie Erhardt
- Knatauskaitė, J. (2021). Pratimų mokykloje poveikis paauglių kognityvinėms funkcijoms ir smulkiajai motorikai: sąsajos su steroidiniais hormonais. Vadovas: prof. dr. H. Budde.
- Andrius Šatas (2022). FIZINIO IR PROTINIO NUOVARGIO RAIDA ATLIEKANT ILGALAIKES UNILATERALINES IR BILATERALINES JUDESIŲ VALDYMO IR KOORDINACIJOS UŽDUOTIS,Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Albertas SKURVYDAS
- Agnė Čekanauskaitė (2022). ALTERNATYVIŲ PRATIMŲ POVEIKIS VYRESNIO AMŽIAUS ASMENŲ MOTORINEI IR KOGNITYVINEI FUNKCIJOMS, Mokslinis vadovas Doc. dr. Rima SOLIANIK
- Anandini Swaminathan (2022). METIONINO RIBOJIMO RIEBIAME PAŠARE POVEIKIS GRIAUČIŲ RAUMENŲ STRUKTŪRAI, FUNKCIJAI IR PLASTIŠKUMUI SENSTANT , Mokslinis vadovas: Prof. dr. Tomas Venckūnas
- Edgaras Lapinskas (2022). GENETINIO FONO IR PROTARPINIO BADAVIMO POVEIKIS PELIŲ KŪNO AUDINIŲ MORFOMETRINIAMS RODIKLIAMS BEI RAUMENŲ IR KEPENŲ PROTEOLIZĖS ŽYMENŲ RAIŠKAI, Mokslinis vadovas Prof. dr. Aivaras RATKEVIČIUS,
- Vita Tamolienė (2022). RYŠIAI TARP PROFESIONALIŲ PAAUGLIŲ SPORTININKIŲ, PER TRENIRUOTES PATIRIANČIŲ SKIRTINGĄ MECHANINĘ APKROVĄ, KAULŲ MINERALINIO TANKIO, KŪNO KOMPOZICIJOS IR KRAUJO ŽYMENŲ, Mokslinis vadovas Prof. Dr. Jaak JÜRIMÄE
- Vaida Borkertienė (2022). ANTSVORIO IR FIZINIO AKTYVUMO POVEIKIS 6-19 METŲ AMŽIAUS MOKSLEIVIŲ AEROBINIAM PAJĖGUMUI IR KOGNITYVINĖMS FUNKCIJOMS, Mokslinis vadovas: Prof. dr. Arvydas Stasiulis
Socialinių mokslų srities Edukologijos krypties disertacijos.
- Girdauskas, G. (1998). Jaunųjų futbolininkų technikos veiksmų ir jų derinių greitumo bei tikslumo ugdymas. (Disertacija parengta eksternu)
- Janiūnaitė, B. (1998). Šiuolaikinio lyginamosios edukologijos mokslo pasiekimų panaudojimo galimybės modernizuojant Lietuvos švietimo sistemą.
- Baublienė, R. (1998). Moterų asmenybės saviugda aerobikos edukacine sistema.
- Zuozienė, I.J. (1998). Kūno kultūros ir sveikos gyvensenos žinių įtaka moksleivių fiziniam aktyvumui.
- Milišiūnaitė I. (1998). Mokslininkų ugdymas doktorantūros studijose: pasaulinės tendencijos ir jų atspindys Lietuvos aukštajame moksle.
- Jakubauskas, A. (1999). Didelio meistriškumo biatlonininkų rengimo Lietuvos sąlygomis optimizavimas (Disertacija parengta eksternu).
- Malinauskas, R. (1999). Pedagogų socialinio rengimo ypatumai.
- Mikalauskas, R. (2000). Edukologinių veiksnių derinimas sporto komandos veikloje.
- Šeščilienė, I. M. (2000). Pirmo kurso studentų pažintinio kryptingumo ugdymo strategija ir jos efektyvumo įvertinimas.
- Tilindienė, I. (2000). Sportinė veikla kaip paauglio santykio su savimi formavimosi sąlyga.
- Jankauskienė, R. (2001). Vyresnių klasių merginų požiūris į savo kūną ir jo ugdymo galimybės.
- Šukys, S. (2001). Sportinė veikla kaip paauglių vertybinių orientacijų, asmenybės savybių ir socialinio elgesio formavimosi veiksnys.
- Mikelkevičiūtė, J. (2002). Taikomosios fizinės veiklos poveikis nežymiai protiškai atsilikusių paauglių savęs vertinimui ir fizinės kompetencijos suvokimui.
- Ostasevičienė,V. (2002). Neįgalių paauglių dorinių vertybių, dorybių raiškos pokyčiai dėl taikomojo fizinio ugdymo.
- Kairienė, B. (2002). Jaunuolių, patyrusių tėvų agresiją, psichologinė raida ir pedagoginės korekcijos galimybės.
- Butautas, R. (2002). Vienlaikio poveikio metodo veiksmingumas rengiant jaunuosius krepšininkus.
- Batutis, O. (2003). Moksleivių požiūris į fizinę saviugdą ir jo ugdymo galimybės mokykloje.
- Mockevičienė, D. (2003). Kūdikių sutrikusios judesių raidos kaita taikant korekcinį ugdymą.
- Rėklaitienė, D. (2003). Vidutiniškai protiškai atsilikusių merginų psichosocialinio elgesio ir fizinio pajėgumo kaita dėl aerobikos pratybų poveikio.
- Aleksandravičiūtė, B. (2003) Sporto komandos tarpasmeninių santykių ypatumų įvertinimas ir jų optimizavimo galimybės.
- Skučas, K. (2003). Taikomosios fizinės ir sportinės veiklos vaidmuo fiziškai neįgaliųjų socializaciojoje.
- R.Bakienė (2004). Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų sudėtingų judesių išmokimo įvertinimas taikant parametrinį mokymą.
- Šniras, Š. (2005). Krepšinio sporto mokyklų moksleivių socialinių įgūdžių ugdymo ypatumai.
- Astrauskas, M. (2005). Rankininkų meistriškumo ugdymo optimizavimas: detreniruotumo kitimo dinamika pereinamuoju laikotarpiu.
- Balčiūnas, M. (2005). Optimizuotų fizinių krūvių taikymo veiksmingumas rengiant jaunuosius krepšininkus.
- Vyšniauskytė-Rimkienė, J. (2006). Paauglių socialinės kompetencijos bendrojo lavinimo mokykloje plėtojimas taikant socialinių gebėjimų lavinimo modelį.
- Karanauskienė, D. (2006). Būsimųjų kūno kultūros ir sporto specialistų identifikacijos su aukštąja mokykla raiška.
- Venclovaitė, L. (2006). Didelio meistriškumo irkluotojų varžybinės taktikos optimizavimo edukacinės prielaidos.
- Gulbinskienė, V. (2007). Šaulių individualaus rengimo optimizavimas.
- Rutkauskaitė, R. (2007). Meninės gimnastikos sportininkų (11–15 metų) rengimo optimizavimas.
- Fominienė, V. B. (2007). Kūno kultūros mokytojų nuostatos dėl pedagoginės komunikacijos kaip mokinių požiūrio į kūno kultūros ugdymąsi determinantės.
- Bradauskienė, K. (2007). Sportininkų bėgimo greičio didinimo veiksniai ir technologijų optimizavimas.
- Valantinė, I. (2008). Bendrųjų kompetencijų ugdymas rengiant sporto vadybos specialistus universitete.
- Klizas, Š. (2009). Viduriniojo mokyklinio amžiaus moksleivių psichosocialinė adaptacija ir jos stiprinimas per kūno kultūros pamokas.
- Rastauskienė, G. J. (2009). Universiteto kūno kultūros dėstytojo profesinio identiteto raiška.
- Lapėnienė, D. (2011, eksternu). Asmenybiniai ir socialiniai veiksniai, susiję su kūno kultūros ir kitų dalykų mokytojų kūrybingumu profesinėje veikloje.
- Motiejūnaitė, K. (2012). Užduoties sudėtingumo poveikis greitų ir tikslių judesių mokymui(si).
- Kreivytė, R. (2012). Skirtingų mokymo (si) metodikų bei pagalbinių priemonių taikymo poveikis baudos metimų tikslumui.
- Pajaujienė, S. (2012). Paauglių požiūris į savo kūną ir edukacinės programos poveikis jo koregavimui.
- Rakauskienė, V. (2013). Vyresniųjų klasių mokinių fizinio aktyvumo skatinimas taikant edukacinį konsultavimą mokykloje.
- Maciulevičienė, E. (2013, eksternu). Kauno m. vidutinio amžiaus gyventojų pozicijos kaita dėl fizinio aktyvumo laisvalaikiu.
- Majauskienė, D. (2013). Olimpizmo raiška ir dermė su mokyklos kultūra ir prosocialiu elgesiu.
- Rašimienė (Onusaitytė), G. (2013). Didelio meistriškumo rankininkių treniravimo optimizavimas: atvejo analizė.
- Matulaitis, K. (2013). Sabonio krepšinio centro jaunųjų krepšininkų treniravimas(is).
- Trinkūnienė, L. (2014). Kūno kultūros mokytojų dalykinės pozicijos ir savijautos sąsaja.
- Vainienė, E. (2014). Studentų identiteto raiška kūno kultūros žinių ir universitetinių studijų kontekste.
- Brusokas, A. (2014). Jaunųjų krepšininkų savaveiksmiškumas ir jo ugdymo ypatumai.
- Zienius, M. (2015). Jaunųjų golfo žaidėjų treniravimo valdymas.
- Mickūnienė, R. (2015). Paauglių antsvorio ir nepasitenkinimo savo kūnu mažinimo edukacinės programos veiksmingumo vertinimas.
- Kočergina, N. (2015). Skirtingo meistriškumo biatlonininkių (-ų) sportinio rengimo modeliavimas.
- Ušpurienė, A.B. (2016). Sportinių šokių jaunučių amžiaus (9–11 metų) šokėjų rengimo modeliavimas.
- Lisinskienė, A. (2016). Tėvų ir paauglių ugdomoji sąveika sportinėje veikloje.
- Akelaitis, A. (2017). Vyresniojo mokyklinio amžiaus mokinių socialinių emocinių gebėjimų ugdymas per kūno kultūros pamokas.
- Juodsnukis, D. (2018). Sporto mokyklų mokinių socialinės atsakomybės ugdymas.
- Lazauskas, A. (2018). Daugiamečio sportininkų rengimo edukaciniai veiksniai.
- Armas, A. (2019). Bendradarbiavimo ir konkuravimo gebėjimų derinimo edukacinės prielaidos: sportinių šokių atvejis.
- Selickaitė, D. (2019). Kūno kultūros mokytojų savaveiksmiškumo plėtojimas siekiant kurti įtraukią ugdymo(si) aplinką.
- Mėlinis, R. (2019). Gabių sportui paauglių atrankos edukacinės prielaidos.
- Grinčikaitė-Samuolė, L. (2020). Didelio meistriškumo trumpųjų nuotolių bėgikių rengimas. Vadovas prof. habil. dr. Antanas Skarbalius.
- Dudėnienė, L. (2020). Didelio meistriškumo dziudo sportininkių treniravimo valdymas. Vadovas prof. habil. dr. Antanas Skarbalius.
- Kniubaitė, A. (2020). Didelio meistriškumo rankininkių treniravimo modeliavimas. Vadovas prof. habil. dr. Antanas Skarbalius.
- Putriūtė, V. (2021). Mokytojo motyvacinių veiksnių reikšmė vyresnių klasių mokinių motyvacijai ir fiziniam aktyvumui fizinio ugdymo pamokose ir laisvalaikiu. Vadovas prof. dr. Arūnas Emeljanovas.
- Vaiva Balčiūnienė (2022). Studentų kūno vaizdas ir edukacinės jo koregavimo galimybės, mokslinis vadovas – prof. dr. Rasa Jankauskienė.
- Donatas Gužauskas (2022). PALANKI MOKYKLOS EDUKACINĖ APLINKA, SKATINANTI PRADINIŲ KLASIŲ MOKINIŲ FIZINĮ AKTYVUMĄ, Mokslinis vadovas: prof. dr. Saulius Šukys,
